Medžioklė

  Mes naktyje išmokstame mylėti šviesą
  ir jos apakintus surandam naktyje,
  mes niekad nepabundame-
  nes ir nemiegam niekad,
  gyvenam, mirštam ir atgimstam savyje

  Ir tik šešėliuose išduodam savo eiseną,
  bet kojos mūsų niekad nepaklysta tamsoje,
  instinkto isčiose mes žinom tik medžioklės geismą,
  namų jaukumą užrakinam viduje

  Dvi skvarbios akys dega kaip mėnulio akmenys,
  krūtinėje kilnojasi karšta širdis,
  besvoris kūnas skrodžia šaltą aplinką,
  vienai gyvybei šiąnakt atstovauja išlikimas
  o kitai-mirtis

  Tik vienas trumpas šuolis skiria būtį ir gyvenimą
  ir baukščią auką surakina pražūties nagais,
  jau po akimirkos paliks ją nerimas,
  medžioklė baigės netikėdama silpnais

  Vytautas-Tyla