Barborai Žagarietei

Tu mums tarsi gyva, Barbora Žagariete,
Nors jau senai tavęs nėra.
Tu išėjai tenai kur kvietė
Tave Aukščiausio angelai.

Kaip Jobas, kantriai, po kruopelę
Tikėjimą tu brandinai.
Pasirinkai vienatvės kelią,
Nors vienuole tu netapai.  

Kaip Dovydas, maldas į Dievą
Žodžiais gražiausiais dabinai.
Tu mums tarsi gyva, Barbora Žagariete
Mes tikime, esi Tenai.

Esi tenai, kur skausmo jau nebūna,
Kur baigiasi ir ligos, ir vargai.
Tu ant galvos turi karūną -
Ji ne iš aukso - tavo joj darbai.

Ei tu mūsų karalienė,
Mes lenkiam galvas tau žemai,
Užtarki mus prieš Dievą Tėvą
Nes Žemėji toj tu gyvenai.