Na, ir vėl namo grįžtu,
Liūdna, linksma ir sunku.
Tiek papasakot turiu,
Betgi kam – neberandu.
Lygtais nieks neišklausys,
Bet pravėrusi duris...
Pamatau aš savo katę,
Žiūrinčia man į akis!
Greit nusirengiu -
Ji sėdi,
Nueinu -
Ji išpaskos.
Pasakoju -
O Ji klausos
Žvilgteliu -
Ji į mane.
Juk geriausia,
Kai išklauso.
Visa kita pamažu,
Tampa jau nebesvarbu
O atsakymui užtenka
Murktelėjimų
Jos tylių...
Švelnių...
Suprantu, nieks geriau neišklausys,
Kaip katė Nika vardu.
Gal tava katė taip moka,
Pabandyki taip ir tu!
2010-02-01 10:24
Kūrinys perkeltas iš Konkurso skilties į eiles.
2010-01-17 12:28
ačiū , tokia jau mano Nika - visada išklausanti ; ]
2010-01-17 11:07
jo, ketvirta strofa viską pasako :)
2010-01-14 20:40
nepiktas ;] ji tada primigus buvo, tad akys pusiau užmerktos. bet deja fotografuotis ji nelabai nemėgsta ir gerą nuotrauką pavyksta padaryt ne visada .
Apie kūrybą Jūs teisus - pirmieji žingsniai. Anksčiau kurdavau, bet niekada nežiūrėdavau į tai rimtai. Bet vieną dieną pamaniau, kad reiktų pradėt suktis. Tam ir užsiregistravau čia, kad pradėčiau tobulėt, gaudama pastabų bei kritikos. Ačiū už pastabas, pasistengsiu klaidų nekartot, bei dėkui už pagyrimus. ;]
2010-01-14 16:08
Uch, koks žvilgsnis piktas. Gal ir moka išklausyti, bet iš nuotraukos taip nepasakyčiau:) Gal nemėgsta fotografuotis:)
Eilėraštukas entuziastingas, gyvas, manau tai svarbiausia, o šiaip matyt pirmieji žingsniai į kūrybos pasaulį, tad viskas dar priešakyje, tarkim yra ir elementarių rašybos, skyrybos klaidelių: "Žiūrinčia" nėra nosinės gale, "išpaskos" reikia atskirti, ir tas "Lygtais" manrods apskritai nevartotinas. Tai tiek, sėkmės:)
2010-01-11 15:15
prajuokino :))) ketvirtas posmas - nu nerealiai... bet ir kiti afigeni.