Desire

DESIRE



amžinybėje liūtas sau lieka liūtu
nuostabus ir medaus nudažytas
jis visoj amžinybėj išties nepajudinamas
tarp aukštųjų žolių, kai nurimsta žaidimai
ir šviesa tuoj pranyks visai nakčiai
jis sau būna ir būna
o va aš kankinuosi geismu ir va aš kankinuosi
švelnumo ir pavirsiu i driežą
kai iš čia išvažiuosi, visai žiemai,
ir labiau nebe tu

paskutines dienas prieš tai kai viskas nutiko
aš atsimenu prakaituodavau ir dusdavau nuo nevilties
tarp virtuvės svetimų puodų ir savo ašarų garavimo

aš pažiūrėjau ir lijo vis daugiau, penktos valandos ryto
lietum niekam neskirto matyti, ir kol gražiausias visų keliautojų
taip su manim šoko, aš nieko daugiau nelaukiau nė iš vieno miesto

ir kai rytas pamatė mane blyškiajam turgelių šalty
aš jau viską žinojau, ir visus išlydėjau kur sau, į traukinius
o senu papratimu dar išgėriau kavos



aš nieko nekuriu
nei dirbu ties kokiu paveikslu ar
rašau ilgą ir gražų apsakymą
mano idejos man slysta tarp pirštų
dabar gegužė ir tenka minėti metines
bilbao, senelis ir knygą skaitau tą pačią







tais pačiai batais kur tau nelabai patiko
kai jau vienas kitą pamatėm, prieš pat sniegą
jau pavasarėja, ir aš paryžiuj
tarp peržiemavusių paukščių ir žmonių

visi čia ieškom kavos, sekmadienis,
pažįstamo kvapo, po tiek išgerto vyno, 
tokio mūsų trisdešimtmečių nuovargio
nusėdusio rytų staigume, kai suloja už sienos šuneliai
po nevykusių ir gerų pokalbių, svetimom kalbom ir
paslaptingu noru taip sukioti rankas, lyg būtum užaugęs dalmatijoj
aš nemirusi dar šiemet ir neišvykusi

stoviu kol groja akordeonu, ir žiūri man į akis
toks senas kažkieno tėvas





šiuo metu čia labai įsisiautėjo ligos
mūsų mieste ir taip niekas niekad nevasaroja
visi poelgiai čia pastebėsi kažkiek isteriški
net nėščiųjų, o ypač vaikų

po trumpų pasėdėjimų aptrintoj pavėsinėj
sauagę ir saugūs palieka mus čia kaip stovykloj
mes ramiai panikuojantys ir niekad tikrai sušilę
žiūrim kino projekciją ant miesto vartų


andie mcdowell akių dėmesys interjerui
kyla visai ne iš nuoširdaus pastabumo
andie mcdowell visiškai tragiškai liūdna
jai nepatinka bilbao kalnuotom apylinkėm
andie mcdowell nusikamavus užmiega
ji nusišypso per sapną ko niekad nebūna
andie mcdowell akim pažiūrėjus į viską
čia iš tikrųjų gali susilaužyti galvą





Elena nusileido kažko pažiūrėti į kiemą
šlepetuota ir įpratusi, liepos šeštadienį
ir mato kad šunys Copo ir Pilin sugrįžo
pasirodė iš kitų savo gyvenimų Cucutos apylinkėse

o buvo taip, kad prieš tai Eleną lankė senos mintys
kaip koks atvykėlių rūkas atsimušęs nuo miesto sienų
slaptai jai buvo įsivėlusios į patalus 
tad šunų sugrįžimas ją gerokai sujaudino
ji nebeatsiminė kavos, ir puolė į savo širdį
ir į vonią, ir vėl į kiemą, ramiai tik šiek tiek drebėdama
ir Elena atsiminė ko ji norėjo



ar išvyko į montevideą, ar numirė
kokį lietingą vakarą
mes gyvenam bute prie kanalo
visokioj užmaršty



merginos suvažiavo ir kaista senuose
kambariuose ir gražiuose rūbuose
virtuvėje rūkydamos stovim išmintingos
ir nupušusios nieko nevirdamos dar
sugerdamos šurmulį iš lauko šito nedidelio
ir neįspūdingo miesto kur jos šėlsta
su senstančiu profesorium neturinčiu
vaikų o tik draugus, ir laukdamos penktos o ir
stebuklų, tada jos nurimsta ir vėl suklega
ir aš išraustu ir atsimenu paryžiaus grojimus
ir mamą ir nesėkmes, kol jis palikęs dukras kiemelyje
eina koridorium, o niekas juk dar neišvirta,
pyktis tik ima dėl visko





mano mama užmiega traukiny
laikas po penkių o ir keičiasi menulis
jos be vertės susenusiam mieste
jos laukia prietaringos tetos

jos laukia sapniškuose kiemuose
kai dar ne abrikosų metas
pigiam turgely zuja saldūs vabalai
tarp kažkokių nosinių ir kalbų kur vien
skambesys nepastebimai paliečia mamos širdį

ten daugelyje stalčių dar iki šiol
guli čekiškos brangenybės, segės ir kita
bet mano mama jau norėtų važiuoti atgal

mano mama gal ir verkia tame traukiny
ko aš nežinau



aš ok niujorke, norėjau trumpesnių plaukų
darau darbus
jis toks pat kaip “smoke” filme
kas rytą bet kokiu oru
tas pats avenue
su makabriškais
išsireiškimais galvoj
po kažkieno kito skėčiu
nu va