Vaizdas

Pamėlusios lūpos, rankos ir kiekvienas odos lopinėlis,
Kuris nuo melsvų siūlų nuspalvines tavo rausvą nors ir pablyškusį veidą,
Tavoji oda tarsi negyvelio apsiaustas mirtinas,
Lyg elgetos batai suvarstyti nešvariai ir šiurkščiai
Kuriuos norisi išmesti, bet tik ne tave....
Tu nebesilankai, negyveni ir net nesi tas svečias
Kuris priėjes kiek arčiau į sielos vartus pabeldžia,
Tavo šaltos, tušios akys jį išvysta,
O užmerkus lyg rūkas pradiksta.....