Tyliai šnabžda
užkabariuos susitūpęs
vėjas kaukia
mergaitę šaukia.
Baltas veidas
pamėlę lūpos
ir jos alsavimas
man kaip rūkas.
Apeina tyliai
paglosto plaukus
lyg aimanuoja
balsu dėjuoja.
Sustirę pirštai
sustingęs žodis
bedvasės akys
ženklų nerodo.


Mėlynojus




