atsitiktinė iškarpa iš penkiaminutinio pasaulio

einu sau gatve
ir su draugais kalbuosi
prispaudęs medžio gabalą prie ausies
tokia jau mūsų elgsena kasdienė
pro  šalį plastiko griozdai nudunda
jų tiek daug, kad net visai nekeista
jog žemėj greitai išnyksta prakaitas
ašaros ar net kraujas su plazma visa
bei raudonai juodais kraujo kūneliais
bet žemėj nenyksta tai,  kas yra griozdiška
televizoriai, skalbimo mašinos
individualūs personaliniai kompiuteriai
ar net šakių ar grėblio geležinė dalis plastiko maišas
tai apgalvojęs gerai
o po to viską pamiršęs pasiimu surūdijusias žirkles
ir iš artimiausio debesies iškarpau
sėkminguosius verslo lyderius
kad kas nors juos gamintų fabrikiniu būdu
kur nors nežinomoj Kinijos provincijoj
kuriam nors nežinomam mieste su trys kablelis keturi milijonais gyventojų
pačia paprasšiausia litografijos technika
ko gero, tai būtų  pati kokybiškiausia produkcija
pagaminta Valstijose ar kur nors kurioje nors Sąjungoj
na, pavyzdžiui Afrikos
konstruoja popierinė galva tokias trivaizdes mintis
o burna betoninį sumuštinį kramsnoja
ir stiklo vata lūpos nulimpa
lyg norėtų pavirsti į sukandžiojamą ledų porciją
raudonu cheminiu pieštuku uždažydmas savo pėdas
vis tikiuos, kad pitbuliai iš Čiukotkos jų neužuos
kol namams užauga sparnai
nors pakilt jie negali
nes neturi nei galvos, nei kojų, nei akių
nei širdies, nei smegenų, anei to, ko mes negalim matyti paprastom tik akim
kaip gerai, kad į mašiną atsitrenkęs
mano kompiuteris vėl nustoja veikti
ir „nusminga“ giliajam transe
o aš toliau vis einu
ir metaliniai griozdai iš abiejų pusių važiuoja
ir nieko daugiau neveikiu tik stebiu
kaip monitoriai iš galvos iki artimiausio
kiosko suvaikšto pasisemti paskutinių naujienų