Tu paimi plaktuvą
ir eksperimentuoji
kas kartą naują
mūsų laimės receptą bjauroji
tu paimi ne tuos prieskonius
ir kiekvieną žiupsnį dedikuoji
ne tiems laikams
nemeilę kiekiais pamatuoji
tu paimi lėkštes ne tas
nebesvarbias ir išdelioji
niekas neateis
o tu vis spjaudais ir kartoji
nebus namų
nebus ir garso
garo parako
nepaaiškinamo vidinio balso.