kad šešėlių šypsniai nutuktų

Ir žybčiojo pabalę dangūs

Per skruostikaulius į žęmę

Druskelę barstė aštriais liežu-

Vėliais įbrūkė (pusiaunakčio


Tuksėjimą) retkarčiais atkul-

Niuojantiems šėšėliams nespė-

Jusiems gašliai  nuryt ryto įru-

Seno saujelę sukarpyto dvelksmo

Kad šešėlių šypsniai –
                                nutuktų