Išgerkim arbatos

susitikdavome vakarais rytinės arbatos
išgerti ir šiukšles išsimesti,
bet prisikraudavo jų daugiau nei ateina
valandų tarp paskutinio sakinio
ir žodžio nutrūkusio...
susitikom vakare rytinę arbatą
pašildyti, bet lūpos per švelnio, kad dar ką
įžiebtų, todėl sėdim ir
žiūrim, kaip sninga
baltu ant balto puvėsio.
susitinkam vakare su tuščiu puodeliu
prieš akis (vieninteliu likusiu)
ir jau nesvarbu
ar tylim, ar mingam
prie veidrodinių durelių,
kurios atsivėrusios palieka
galimybę atverti kitas... tokias pat -
(juk iliuzijos vienišos)
gal todėl susitikus ryte su
seniai pasibaigusios arbatos kvapu
suprantu, jog
vakarais mėgstu kavą