Sniege išlikti pėdos nesuspėjo,
Anksčiau pradingo nei jas koja mynė.
Kodėl išklydus upė iš vagos murmėjo,
Pametus grandines ir džiaugsmui atsispyrė.
Ir kiek kliūčių stabdyti bando,
Pasaulį ritinėja vis kita puse.
Kam oro visą laiką šviežio trūko,
Kas vilku gimė, tą ir miškas šaukia.
Dvasingas šerkšnas šleikštulį vėl kelia,
Patrankų sviediniai rytais užmigdo,
Kai nuoširdi minia plojimais vemia,
Močiutės kiaušinienė man galvoj su spirgiais..
Nykščiu dangun iškeltu stovi,
Vejies, žmogus, save per amžius.
Gimsti ir miršti, ir niekaip pasirinkti,
Neišgali, Ją ar…visus.