Nemėgstu chemijos labai.
Siera, deguonis, fluoras ir nuodai.
Ir lygtys man kaip burtai fėju,
Su jom kovot, tarsi su vėju.
Namu darbai - vergovė,
Nes chemija ne mano pasakų valdovė.
Man duokit lapą popieriaus auksinio
Ir plunksną rašalo, bei torto kakavinio.
Aš chemijai sukursiu rūkstantį vulkaną.
O jūsų garbei - šilko kelio karavaną.
Bet ne! Jūs duodat baltą lapą,
Ir liepiat kibt i darbą!
Supraskit, aš ne Kiuri.
Juk mano kėslai atviri,
Aš noriu, noriu eilerašty nuskęst.
Tačiau dabar belieka šį košmarą kęst.