lietūs

įsisunkė lietūs į veido duobutes

kasdieną brinkdavęs vis labiau

o vakar jau buvo pritilęs (ūpok

šniu virvenęs) čionai aprėpęs


gėlą rėžė sparnus aplink duobu

tes ir barstė po mažą lašelytį

kapt kapt vis skaudžiau smigo

tartum (javo šiaudo galą pjautų)


ir bijau prisiminti kad
                     tai mano lietūs--