Tavo...

Tavo žodžiai –
Giesmė lakštingalos
Vasaros naktį,
Šviečiant pilnačiai
Žvaigždėtam danguje.

Tavo akys –
Dvi žvaigždės
Ryškiausios ir šilčiausios...
Dvi geidžiamiausios
Iš milijardų kitų.

Tavo lūpos
Gardžios, kaip vynas
Iš prinokusių vynuogių
Rojaus sode ant krūmo
Palaistyto deimantinės rasos.

Tavo kūnas
Nuaustas iš šilko siūlų,
Padengtas aksomo pūku,
Įkaitintas aksomo aistros –
Ąsotis meilės saldžios.

Tik netylėk,
Žodžių sakyti nesustok!
Žvelgsiu į Tavo akis,
Kaip žvelgiu į jūrą,
Skęsdamas svajose...

Netylėk,
Meilės žodžiai veržiasi,
Kaip lava
Iš liepsnomis besisvaidančio ugnikalnio,
Versdami širdį dainuoti
Po taurės vyno
Iš Tavo lūpų saldžių.