atgrubusiom nuo alkano jausmo
bet vis dar švelniom
rankom dėliojam garsus
po vieną po du
pro plyštančius saitus
pro akligatvių paslaptis
pro mano atvirus atradimo vartus
tu nepažinai
tau nieks nepasakė
nekartojo kantriai
atgrubusiom rankom tik glostė
o tu vis prašei
sugrįštančius sveikina
o tave tik išlydi
vis dar pilni užjautimo žiedai
šitaip dedasi dienos
lygybės ženklais ties smėlio laikrodžiais
šitaip dedamės gyvais
nes vis bandom nubust