Po sniegą be batų,
Kad užuosčiau pipirų kvapą,
Kad pajusčiau brolių su dalgiais aštrumą,
Kad tekėčiau kruvina vyno srove.
Savo upe, raudonuojančia,
Lyg saulėlydžio valandą trumpą
Aš plauksiu į tolimą šalį,
Kur tik žvakių ugnis ir pievos.
Išplauksiu, paliksiu delnus,
Druskingu vandeniu apipiltus,
Išplauksiu, paliksiu dienas,
Kai rytas už vakarą tamsesnis.
Krante, kur išlipsiu, bus rytas spalvotas,
Nebus sunku keltis, ir šalta nebus,
Jei lis- tik arbatom, kvepės tik tai gėriu,
Išplaukti iš ten niekada neprireiks.
Pasieksiu tą krantą, žiūrėsiu į dangų,
Kur mėnuo ir saulė, susikibę už rankų,
Kur laukia senelis su pypke prie namo,
Močiutė- su dar garuojančiu pyragu.