Miniatiūra apie Varpo gimnaziją.

Mokykla. Čia baigiasi vaikystė, prasideda paauglystė. Čia pat, daugumai ji ir baigiasi... Čia dažniausiai išmokstame skaityti, rašyti. Vėliau skaičiuoti, piešti, dainuoti, šokti. Būtent čia dauguma mūsų atranda tai, ko jiems reikia, ko jie nori. Čia mes susikuriame savo atetį, suvokiame, kuo norime būti, atrandame žmones, į kuriuos galime kreiptis, jei prireikia pagalbos. Ir kas be ko. Čia mes susipažystame su savais draugais. Galbūt ne geriausiais, bet vis tiek, draugais. Čia mes tampame asmenybėmis.
  „Varpo“ gimnazija. Taip. Jau nebe vidurinė mokykla. 1993 m. įgijome „Varpo“ vardą. Nors kai susikūrėme, 1989 metais, buvome 27-oji vidurinė.
  Kalbant apie praeitį, tai buvo pirmoji vidurinė mokykla su tokiu įdomiai keistu išplanavimu. Dar ir dabar, dauguma, kurie apsilanko čia pirmą kartą, pasiklysta. Aštuonkampis iš vidaus ir kvadratas iš išorės. Mūsų koridoriai neturi saulės šviesos, iš šono. Jie dažniausiai apšviečiami dirbtine šviesa. O laiptai.... Man labai gražūs... Virš jų yra „Langas“. Kai kuriuose kabinetuose irgi yra pora tokių „skylių“. Mokyklos koridoriai platūs, tad anksčiau pradinukai čia galėjo net žaisti ar palakstyti, nors direktorius tai drausdavo. Koridorių susikirtimuose turime trikampius. O lauko „koridoriukai“, taip pat labai žavingi. Įtvirtinamieji stulpai apraizgyti vijokliais, atrodo simpatiškai... Ir žinoma, ąžuoliukas. Viso mūsų vidinio kiemelio puošmena. Nors jis vis dar labai jaunutis, jo lapija rudenį ir pavasarį suteikia kiemeliui jaukumo, o žiemą, labai mielai atrodo jo apsnigtos šakelės, ant kurių ištisus metus lengvai tūpinėja zylutės, žvirbliukai, net varnos (ir kiti paukščiai). Čia žolytė visada nupjauta ir prižiūrima. Turime mes ir nuostabias tvarkos prižiūrėtojas, kurios nepriekaištingai sutvarko mūsų paliktą betvarkę mokykloje.
  Išorinėje mokyklos pusėje auga mokytojų, bei mokinių sodinti krūmeliai ir medžiai.
  Ir rodos visai neseniai, vos prieš 10 metų, buvome viena didžiausių mokyklų Lietuvoje. Turėjome apie pustrečio tūkstančio mokinių. Mokytojai dirbo net po dvejas (dvi) pamainas. Sunkiai. Kūrėsi ir kūrė.
  Mūsų mokyklai, dabar jau gimnazijai, nuo pat pirmųjų valandų vadovauja direktorius Valerijus Kuzliakinas, o jam talkina pavaduotojos Zina Buivydienė ir Irena Pluškienė. Jau septintus metus pavaduotojos pareigas užima Neolė Jucienė. Šiuo metu dar dirba pirmieji 15 mokytojų iš 82.
  Mūsų mokykloje dirba labai draugiški ir kvalifikuoti mokytojai. Didžiąją dalį mokytojų galime pavadinti asmenybėmis. Turime išties labai protingus ir talentingus bei stiprius mokytojus. Iš kurių 7 mokytojai yra ekspertai, 28 metodininkai ir 18 vyresniųjų mokytojų. Nors visi mokytojai nuostabūs, visi yra skirtingi. „Tarp mūsų nėra apkalbų, bendravimas tik dalykiškas. Mums neįdomu, kaip sėkmingai vykta mūsų vaikų gyvenimas, kas su kuo valgo ar gyvena. „ - Teigia jau apie 18 metų dirbanti, rusų kalbos mokytoja, Svetlana Koršunova.
  Mes galime pasigirti šauniu šokių kolektyvu „Svajoklis“, kuris yra dalyvavęs daugelyje festivalių. Jam nuo pat pradžių puikiai vadovauja Vaidotas Gilys. Turime estradinį ansmblį „Samtis“, kurio nariai kasmet vis keičiasi, bet vis dar yra tas pats vadovas Sergey Seržuk. 2008 metais, mokykloje, jis įrengė garso įrašų studiją. Yra kaimo kapela „Joginta“, kuriai vadovauja Jonas Petrauskas. „Turime net CD diską įrašę „Jau aušt aušružė“. „ - Teigia pats vadovas. Mūsų gimnazijos choras „Vaivora“, kuriam vadovauja Jolanta Simaitienė, aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje. „Įvairūs festivaliai mums ne naujiena“ - sako choristai. „Taip pat ir dainų šventė“ - Papildo juos J. Simaitienė. Taip pat yra teatras „Jorė“, kuriam vadovauja pavaduotoja Neolė Jucienė.
  Nors turime tiek daug pliusų, visgi minusai lieka. Dvidešimties metų senumo langai. Pro juos pučia vėjas, ir dėl to daugelyje klasių labai labai šalta. Tai pagrindinė problema.
  Paklausus mokytojų, kas blogo yra įvykę mokykloje, jie paprasčiausiai atsako, jog reikia būti optimistams. Tada, visa, kas bloga, greitai pasimiršta, o gėris pasilieka, ir gyventi daug nuostabiau.
2a klasės mokinė A. V.
2009. 11. 05