Paunksmėj

Per visą kelią aš ėjau neatsimerkdamas,
Neatsimerkdamas ėjau jau pramintu taku.
Taupiau jaunystę, laiką, ašaras,
Užvis labiausiai nekenčiau tokių:
Kurie nepagalvodami ateina
Ir taip beeinant kojas supina,
Prisiliečia ir viską pakeičia,
Nors aš nenoriu būti pakeistas.
Man trukdė eiti medžių muzika
Ir valsu užsidegę pakelės,
Ėjau nei žodžio nepratardamas,
Beribę tylą savyje pažadinęs.