Tiek daug akių praėjo..
O žingsnį nedrąsu dar žengt.
Kažkur kiti balsai aidėjo,
Bet kaip savas pėdas aplenkt?
Suklupt ant žemės? Gal paliest danguos
Stebuklų pilną žmogaus skliautą?
O kam to siekt? Gal kas parduos..
Pagalbos ranką? - Pirštinę numautą..
Pievom, lankom, takais, laukais...
Įkvėpt bent gurkšnį tyrų orų.
Lekiu tolyn.. Bet tik vaikais..
Mintis raizgys pasamonę Vorų.
Nuo žmonių ir saulės pasislėpt
Suterštu vakar drabužiu..
Gali šimtais balsų tu rėkt
Šiandienai tai jau nesvarbu..
Dangus paskendo aitvaruos..
Spalvų žaisme - giedra žydra..
Galbūt tiktai vaikų veiduos
Gražiausiai šypsosi diena..
Gal paukščio skrydis nubalsuos?
Gal žuvys plauks į seną urną?
Ne.. Vėjas sieloje vetuos..
Pirmąjį žodį įtaisys į burną..