Pirmos raidės

Piršteliai sunkiai parkerį nulaiko,
ir vėl brūkšnys pakrypo. Ak, kaip apmaudu.
- Sakyk, mamyte, kiek reikės dar laiko
tam, kad išmokčiau aš rašyti be klaidų?

Kumštelis mažas ašarėlę braukia,
lūputės virpa ir kaktelė suraukta.
- Dar daug, mažute, tavęs vargo laukia,
bet patikėk, bus nesunki šita našta,

kada, padėjusi ant stalo baltą lapą,
įgudusia ranka galėsi žodį parašyt.
O kiek stebuklų visos knygos slepia, -
tik pakentėk, greit perskaitysi jas pati.

Kojytės mažos bėga pas močiutę:
- Mamytė sakė - bus vargelio daug,
na, o paskui tą naująją knygutę
ir tau aš perskaitysiu, tik, močiute, tu palauk.