Su nebiliu

Netyla ūžesys, ir vis traukia nueiti,
užsimiršti, viena po kitos iš kišenės,
prie lūpų glausti.
Nieko nekeičia, bet vis užmuša,
ne tik avansu, bet ir šiai akimirkai,
trumpam, paraližuoja mastymą.
Kita nauda - nereikia žodžių,
užtenka, ramaus, gilaus atodusio.
Antakiais pasmingai suglaustais,
surandi nebilį kontaktą.

Ir taip kasdiena, be tikslo,
su daugybę priežasčių,
atrandant vis naujų stotelių.

Reik deramo paaiškinimo,
kodėl ir vėl nespėjai,
nuvykti ten, kur nebuvai suplanavęs,
bet turbūt, jau seniai turėtum ten būti.

Nes vis staptelėdavai,
su nebiliu, akimirkai,
paplepėti.