Žiemos nubalinti keliai,
Liūdnai vingiuoti vingiai,
Šerkšnu traukti gryčios langai,
Ir paruošti kareivių ginklai.
Daugybę ašarų ištirpdė sniegą,
O kraujas tebešąla vis.. dar vis,
Šeimos galva-senieji vyrai,
Jie plaukia kraujo upeliu.
Kad moterys pro klėties durų arką
Neleistų lietis sielvartui ir skausmui,
Kad dūmai kaminu neneštų sielų,
Neleistų išsinešt tikėjimo ir gėrio.