2010-01-04 18:10
geras, žiemiškas jausmas :)
2010-01-04 16:49
labai tikras.. ir labai geras.
2010-01-04 14:48
gražu, vaje
2010-01-04 12:50
Perskaičiau pirmą kartą. Likau priblokšta. Ne todėl, kad nebūčiau supratusi, o todėl, jog, bet man pasirodė, puikiai atspindėtas jausmas lyg ir venų pjovimo, bet kartu ir tas žudikiško laiko viešpatavimas, jo slinkimas. Tad neabejoju, jog dar ne kartą tai paskaitysiu ;)
2010-01-03 20:16
Man pritrūko skyrybos ženklų, be kurių pirmas ketureilis truputį komplikuotas. Antroji dalis skalndi, vaizdinga ir įtaigi. Visuma paveiki, tačiau smulkmenos - pritrūkta. 4
2010-01-03 19:39
taisykit kas paskutinę eilutę taip-
Stiprių neužsninga tik kartais užpusto
kai tempia mėnuo - vienaakis banditas
žabotą viltim į lovą prokrusto
užmigdęs tulžim lemena - ne šitas!
atrodo neskauda tik kartais sudunda
giliai kairėje geležinkelio bėgiais
iššauna strėlė paskutinę sekundę
žiemos laiko venose nukrenta slėgis
2010-01-03 18:55
Gražu. Taikliai suraitytas. Patiko man.
2010-01-03 18:54
:)šitas Antanas - daktaras, ne kitaip! Beje, mĖnuo.
Gražūs dalykėliai - "žabotą viltim"ir kt. Galima buvo ir nenumarinti... Mielas naujametinis eiliukas.
2010-01-03 18:28
O tų stiprių ar apskritai yra šiame "užpustytame" pasaulyje?
2010-01-03 18:27
Na nebūtum Antanas, kad apie venas neparašytum:)
Iš tikrųjų tai vožei puikiai apie tą paskutinį momentą...