Auksinis erelis

Per laukus, per mišką tankų
Skrenda, lekia daugel paukščių,
Akys raibsta nuo gausumo
„ Jiems netrūksta išdidumo“...

Vienas aukštas, kitas žemas
Trečias tvirtas tarsi klevas,
Jie visi kažkiek panašūs
Ir tikrai visi man gražūs.

Bet tik šis, tik vienas toks
Jis kaip auksas, jis kitoks,
Akys žėri, kaip sidabras
Auksu puoštas jis erelis.

Jo sparnai lengvi kaip lapai
O nagai, kaip baisūs spąstai,
Jis visas girias apsaugo
Nuo žvėrių ir net nuo laužo.

Jis kitoks, o taip tikrai
Neprilygsta jam varnai,
Auksas ir sidabro akys
- Jis nepaprastas, - man sakė.