Atsargiai, durys užsidaro

Rašau dar vieną laišką. Atsako nesitikiu
Save taip lyg netyčia tarp eilučių įterpiu
Balandžiai užsiėmę kuo kitu - aš jų nelaukiu
Ilgai krentu. Ir raudonoj dėžutėj tarp kitų laiškų pasimetu

Lietus nustojo lijęs Londone, pakyla rūkas
Ir viršutinio širdies krašto nebematyti
Sakai taip neteisinga - sutinku,
Ir vėl. Jaučiu. Ir vėl pradės tuoj lyti

Tylos nepakeliu - pabėgu dangumi, ir tavo vardą tyčia pametu
Balandžiai keistai žiūri, galvas kraipo
Keturiasdešimt penkių laipsnių kampu save nušaunu
O kvailos mintys lai atostogų išeina

Gal jūros o gal debesų spalvos kaldra jausmus užkloju
Tik mano meilę vis dar nemiga kankina
Vietoj lopšinės - pasaka be galo
Juk viskas bus gerai, tik -

„Atsargiai“
Ir durys užsidaro