Rūkydamas balkone sugalvojau baiką - kad reik nusižudyt gi pagaliau.
Kiek galiu sau leist kentėt ir leist pakest mane kitiems!
Devintas aukštas - kokia gi problema čionais, perskelta galva - garantas.
Metu kancarą ir aš iš paskos jam, lengvai per langą pašokęs kaip žiogelis.
Bekrisdamas galvoju - kad jau galvot per vėlu.
Kai dėjau žemėn, na nejuokas, bent jau tikejaus kad vargšė siela mano kiauriai per žemę i pragarą nukris.
Bet smūgio dorai net nepajutes, supratau as faktą - kad lūžo pusė mano kaulų.
Štai plautis šonkaulio sulaužyto pradurtas neleidžia man kvėpuot normaliai.
Skruostikaulis suskaldytas iškreipęs mano snukį kaip bepročio.
Sulaužyta dešinė ranka, kairiosios riešas, ir kojos suskaldytais kulnais man aiškiai kiek vėliau pasakė - GYVAS TU ASILE LIKAI!