raudona suknelė ir šalikėlis languotas
kaip kad ir lapo skiautė būdavo tokia pati
kai žaisdavom laivais
grojant perkūnui gitarom ir kanklėmis vėjui
rūke nuskęsdavo obels lapeliai žali
skęsta dabar ir žvilgsnis mano
pasineria gatvėse tavo veido ir
užkampiuose ties
rusvom akiduobių voniom
vis einu ir einu ten
pasiklystu rodos
tik vėl sugrįžtu
padavėjui paklusniai
dėliojant šampano taures
rankom švariom
ant lango besišypsant šimtaakei musei.