Iš netyčių

Iš naujo
Dūks šaltyje sniegas      taip priderėjo
Iš lėto
Jau rūgs atmintis      neparėjusi
Iš nežinių
Vėlei blykš    tavo veidas lėtai
Iš pradžių
Taip norėjau      ilgiau įsiminsiu

Iš tiesų
Vysis siūlgaliai    taip patikliai
Iš paskos
Susiraizgė mintys -      kaltūnas
Iš dalies
Kam reikėjo    bereikšmiai atstumai
Iš tikrųjų
Artumas - kvaili pramanai

Iš mažens
Drumsčia lango vitražas    ramybę
Iš paskos
Šiugžda popierius    jausmas tiktai
Iš tolo
Klūpsčias puolęs    dar nenurimęs
Iš dalies
Geismas būti užvaldo      kaltai