Neregėta Lietuva

P r o k l a m a c i j a
(Iškilmingas paskelbimas)

Tai margumas laukų,
Tai žalumas miškų, Tai darbštumas lietuviškų rankų –
Mums per daug tų laukų,
Mums per daug tų miškų,
Tebūnie jie prancūzų ar lenkų!

Jau parduodam seses
Ir parduosim žemes –
Per dešimtmetį genai parduoti;
Europa priglaus,
Pripils sočiai alaus
Ir patapsim visi integruoti!

Telekomo nereik
Ir Mažeikių nereik,
Ignalinos nereik elektrinės –
Šovinių bus sriubos,
Bus patrankų mėsos,
Tik nebūki žmogau nusiminęs!

Gal poryt, gal net ryt,
Mus aljansan varyt,
Prezidentas su ponais suskato.
Ne visi alkani,
Ne visi gi, nuogi –
Milijardus išmesim ir NATO!

Mums nerūpi laukai,
Mums nerūpi miškai,
Mums ateitį NATO planuoja.
Nenujauti, žmogau,
Tapsime pagaliau
Valstija penkiasdešimt pirmoji!
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
Nenusiminkite, gyvename ir be kolūkių,
Nenusiminkite, gyvename ir be gamyklų
Nenusiminkite, gyvename ir be Mažeikių,
Nenusiminkite, gyvename ir be pusės milijono piliečių,
Nenusiminkite, gyvensime ir be didžiausios
pasaulyje atominės elektrinės...
Nenusiminkite, kad niekas jums neatsako,
kas gamins pakankamą kiekį
nacionalinio produkto, kuris turi atsverti
visą negamybinį bezdėjimą, o be to,
lito devalvacija, krizinė infliacija ir
tuščias „ponų“ ir PONIŲ pliurpalizmas nesibaigs...
Su Naujaisiais Metais. gerbiamoji „Poetų tvarto“ publika,
na o linkėjimai... linkėjimai, tai ne aitvarai...
jie nei sveikatos, nei laimės, nei kitko neatneša,
nes tai grynai „dieviškasis prioritetas“.