Ekonominės ir moralinės krizės grimąsos Lietuvos kaime

Višta tuoj po Naujųjų
Padėjo kiaušį
Rudą didelį
„Turėsiu sau beibį
Bus man paguoda
Ir širdies smagumas“

Taip mąstė kaimo
Paprasta višta
Sugrįžo viltys
Prsmė gyvenimo ir spalvos

Bet laimė truko neilgai
Savaitę gėręs
Alkanas apšepęs
Kiušinį gūžtoj rado
Vištos šeimininkas
Ir iškepė jį
Su lašinukais
Skerstos dar užpernai
Ir paskutinės kiaulės


P. S.
Visiems Jums, mielieji, linkiu gražių, įdomių, nenuobodžių NAUJŲJU METŲ!