Vogtos akys

Vyrukas greitai lėkė vakarinėmis miesto gatvėmis savo furgonu. Ant jo raudonos striukės išsiūtas vardas – Robertsonas J., o ant kepurės užrašyta „Greitas maistas į namus“. Iš mašinos galo sklido malonus picos kvapas.

Išnešiotojas išlipo ir patraukė link didelio priemiesčio namo. Greitai užlipęs laiptais, spustelėjo skambutį. Spustelėjo antrą kartą. Trečią. Pasigirdo kažkoks dunkstelėjimas ant grindų.

-Turbūt tas asilas toks girtas, kad net paeiti negali, - pagalvojo picos išnešiotojas.

Jis paspaudė skambutį dar kartą ir pabeldė į duris. Nieko. Tada pabandė jas atidaryti. Durys atrakintos! Robertsonas jas atidarė ir jau norėjo pašaukti šeimininką. Prieš išnešiotoją atsivėrė siaubingas vaizdas: koridoriaus gale, už kokių aštuonių žingsnių, telkšojo kraujo bala, kurioje gulėjo kažkoks vyras. Už jo klūpėjo gyvas žmogus. Jis, pamatęs Robertsoną, pakėlė akis ir taip išsišiepė, kad pasimatė jo dantų sukastas kruvinas akies obuolys. Išnešiotojas tik dabar pastebėjo, kad negyvėliui išlupta viena akis, net visas veidas kruvinas.

Robertsonas suakmenėjo. Pica iškrito jam iš rankų. Jis tiesiog negalėjo patikėti, kad stovi vos ne prie pat žudiko maniako, kuris mėgsta akies obuolius. Išnešiotojas taip stovėjo kokias tris sekundes. Atrodė, kad laikas sustojo. Rodos, žudikas dantimis laiko akies obuolį begalybę laiko, amžinai. Robertsonui šiurpas nubėgo per visą kūną jau gal penktą kartą, vos tik jis atsimerkia po kiekvieno mirktelėjimo.

Tada laikas pradėjo bėgti greičiau. Išnešiotojas suprato, kad dabar svarbiausia išnešti sveiką kailį. Jis greit apsisuko ir nušuoliavo laiptais žemyn. Tada atsisuko ir pamatė, kad žudikas jau žygiuoja koridoriumi link jo. Robertsonas greitai sėdo į automobilį, bet tada maniakas atbėgo ir bandė daryti dureles. Jos buvo atrakintos. Tuo metu automobilis pajudėjo ir žudikas, viena koja mašinoje, kita – lauke, ranka laikydamasis už durelių rankenos, pradėjo tįstis kartu. Picos išnešiotojas stipriai paspaudė akseleratorių. Akių mėgėjas prarado pusiausvyrą ir iškrito, durys užsidarė, ir Robertsonas nuvažiavo visu greičiu. Veidrodėlyje matėsi vis tolstantis to psichopato atvaizdas – gulinčio ant kelio žmogaus, kuris išlupo negyvėliui akis.