Ties riba

Senokai numanau, jog geistum
Žengti ten, kur slepias žodžiai –
Parodysiu tau kelią.

Išbersiu jį žvirgždu,
Kad skauduliai pratrūktų
Ir išpažinčiai neskaičiuotum laiko.

Tegul ji plaka liūtimi,
Tešniokščia metų slenksčiais –
Geriau, negu kraujuoja pamažu.

Ištvinę  troškūs žodžiai
Susigers rūku į tylą
Ir apsigaubs šerkšnotais nėriniais.

Po to dar liks du mėnesiai
Užpūst žaizdoms. O kovą
Piešim kvapnų dangų.

Senokai numanau, jog geistum
Sugrąžint širdies skolas –
To neprašau, tačiau labai jų noriu.