Ateik iš amžinybės

Užklok mane, mieloji mama,
paglostyk galvą ir paguosk.
Brangi mamyt, nors mano
smilkiniai ju bąla
aš noriu savo skausmą
delnams taviesiems išraudot.

Ateik iš nebūties, iš amžinybės
Ateik su spinduliu manos žvaigždės.
Ateik, prisėsk, leisk man pasiguosti
Ir paprašyti atleidimo dėl savo praeities.

Atleisk, brangioji, - daug kur klydau,
Atleisk - dažnai pamiršdavau tave.
Atverk manas akis - aš skausmą tavo
Verkti baigsiu. Ir eisiu dar
Kol Dievas leis.

Ateik iš nebūties - iš amžinybės.