***

Skiriama tam pačiam

pilkas veidas, nuskendęs vyno taurėje,
dar niekada neatrodė toks goslus,
kai drąsiai čiumpi ugnies pirštus
(jie visai nedegina, maloniai bado,
palikdami žeme kvepiančias juodas žymeles),
dabar, sakai, grįžau,
bet tik trumpam -
alkesiui numalšinti,
akimoju susiberi į gerklę saują nakties žvyro,
dar šypteli kaip pagrindinis filmo herojus
prieš nušokdamas nuo švyturio, ir
išsišaudai mediniais Šviesos pagalėliais.

vienas smigo kažkur po kaklu
daktarai sakė neišims,
kitaip greičiau mirčiau