Tik

Tik pelėsiu papuoštos durys,
ir drugeliais, prie jų, pravirkęs žmogus.
Tik įšalę batai skersvėjį palaiko,
o sutrikęs gūsis skrieja pro sudužusius stiklus.
Tik papuvę lapai vidun besilanko,
o ištirpus žvakė kažkuo primena namus.

Tik kryželį paliksiu ir išeisiu švarus,
čia gimiau, juokiausi, čia ir mirs mano vidus.
Tik vieną prisiminimą pasiimsiu. Tik drugelius.
Už durų jau kitas pasaulis. Ūž durų - kitas žmogus.

Tik valiuta bus pagerbtas mano darbas,
nuo valiutos priklausomi bus ir vaikai.
Tik šešėliu aš slėpsiu gėdą nuo liepsnos,
kurią pakurstys nesipildantys sapnai.
Tik laukimas liks, kol vaikai kaip aš,
atsistos prie durų, už durų - tas pats.