Per rasotą pievą

Per rasotą pievą, bėgu aš basa,
Bėgu ir tikiuosi ten sutikt tave...
Glėbį prisiskyniau pienių geltonų,
Jei tave sutikčiau, duočiau šių žiedų...

Oi kaip aš pamilčiau vieną tik tave,
Jei tiktai surasčiau pievos rasoje.
Švelniai apkabinčiau, glausčiau prie širdies,
Jeigu tu suteiktum man nors kiek vilties...

Kojos šąla man jau, bėgti pavargau,
Bet tave sutiksiu, tyliai sau sakau.
Na tai kas, kad šalta, kad labai vėsu,
Bet mane pamilsi, aš tikrai tikiu...

O jei nesutiksiu- man neskirtas tu,
Ir aš nusigręšiu nuo tavų jausmų...
Pinsiu sau vainiką iš pienių geltonų,
Ir tau nedovanosiu šių nuostabių žiedų...

Ir per rasotą pievą, aš bėgau vis basa,
Bet tu nepasirodei- jaučiuosi įžeista...
Ir eik ir eik, mielasis, laimingas šiuo keliu,
Jei tau visai nerūpi, ką aš širdy jaučiu...