Sparnuotas paršelis

Išvydau netyčia,
Stebėjau ilgai.
Jo apskritą veidą
Gal tu pamatei?

Ovalų kūnelį,
Kanopas basas,
Ant nosies taškelį,
Sparnelių miglas.

Atrodė didingas
Sparnuotas knislys,
Gražesnis nei kaimo
Kopūstų drugys.

Bandžiau ir kalbėti:
- Paršeli, kaip tu? -
Bet vėjas pabudo
Iš šiaurės rytų.

Atjojo vėjelis
Iš šiaurės rytų,
Paršelio sparnams
Šaukštai po pietų.

Ir aš jau nuleidau akis
Nuo dangaus,
Sudie tau, paršeli,
Iš debesies smagaus.