Paskolink man tylos šukelę
Žiupsnelį dar arbatos mėtų
Kad viskas ko seniai neradom
Į langą sniegu išsilietų
Kad tai ką atnašavom vėjui
Miražu su sparnais pavirstų
Miškai ir pievos nebraidyti
Į rausvą dangų tyliai kristų
Ir gestai potėpiais pavirtę
Į langą žvelgtų ten kur liejas
Jausmai ir mūzos ir sekundės
Garsan kurį apsikabina vėjas