Jei galėčiau vos gimus numatyti,
Kur gyvenimo prasmė slypi,
Kur gyvenimo kelias vingiuoja,
Ir kaip žmonės laimę išmatuoja.
Jei tik galėčiau pasaulį išdabinti,
Laimės akimirkom, kurios kutena širdį.
Jei tik suteiktų kas man progą,
Įrodyt, kad mylėti nėra bloga...
Taip nuostabu yra patirti,
Tą jausmą, kai protas nusileidžia į širdį.
Ir jei galėčiau išmokinti, nors vieną,
Pamačius skausme žmogų apkabinti,
Paguosti arba išklausyti, nebūtų gal dėl ko žudytis..
Jei tik, pasauly, žmogaus gyvybė būtų vertesnė už turtus,
Nebūtų priežasties pradėti kruvinus karus.
Ir jei kas leistų man valdyti laiką,
Pasukčiau jį, kad amžinai tuksentų taiką.