kas dar naujesnio?
tarpušventyje atplaukia
prisiminimai apie miestą
kuriame šviesa negęsta
net šiais visokeriopos krizės
bei nuosmukio laikais
galvoju: eisiu jo gatvėm
o užeigų languose žmonės
valgys silkę su svogūnais
ir primins man gal
XX amžiaus pradžios Vokietiją
iš vaikystės knygų
kur tarnaitės gali būti
ne mažiau laimingos už ponias
dėvėti irgi tų laikų madingus
ilgus sijonus iki žemės o gal net
nešioti kiek kuklesnes skrybėlaites
o gal kartais vilkėti ir
palaidines rauktom rankovėm
švarkelius ir daug daug svajoti
per Kalėdas netgi gauti
nedidukę dovanėlę
(„laimink Dieve
mano šeimininkus“)
– – – – – – – – – – –
o taip vaiko akimis
žiūrėti į istoriją
ilgėtis senovės vaikytis
jos nostalgiją ir svaigt
nuo sentimentų
paliest ranka ir protu dulkes
dulkės gali būti ir ant senų
sąsiuvinių ar dar senesnių knygų
beklausant vinilinių plokštelių
trumpam panirti
(kiek kitaip nei tąsyk
su rūbais į putų pilną vonią)
kol galima bus pasakyt:
„pasveikintas būk rašantis
gyvenimo knygą dulkėtą“
ir žvilgtelėt keliom akimirkom
į veidrodį – – –
2009-12-26