Tirpstanti snaigė

Žiba snaigė mano delne
Aplinkui balta it sapne.
Graži svajonė tamsiam rūke
Ištirps kaip snaigė naktyje.

Aš neateisiu, gali nelaukt
Nėra jau laiko tuščiai postringaut.
Mane jau kviečia dangaus angelai,
Jie siūlo pakilti nuo žemės lengvai.

Žiba snaigė tavo delne,
Bet jos neišvysiu, deja, niekada.
Graži svajonė, tiek amžių kurta
Ištirps kaip snaigė naktyje.