Baltas maišas

Tas beprasmis maišo gyvenimas... Žmogus su maišu susiduria kas dieną. Susiduria su daugybe maišų, nes jie greitai sunyksta, ir žmogui vis reikia naujo... Lietuvių kalbos žodynas maišą apibūdina taip:

    „Sulenktas ir iš šonų susiūtas keturkampis audeklas, popierius ar kitkas biriems arba smulkiems daiktams laikyti“....

    Matote, maišas nėra laisvas. Visos jo funkcijos ir rūšys apibendrinamos 15 žodžių, arba ne ką daugiau raidžių, nei yra ilgiausiuose lietuvių kalbos žodžiuose. Galime net pabandyti sukurti vieną žodį: Sulentašonkasiūtekturkamdaulekarpoparkitabirarsmulkadailaikyti... Suprantate, maišo gyvenimas yra beprasmis, kaip ir toks trumpas jo gyvenimo aprašymas daug dėmesio neskiriančiam žmogui. Iš tiesų, jei tas žmogus nemokėtų lietuvių kalbos, nesvarbu, skirtų jis dėmesį ar ne, kam maišas skirtas jis nesuprastų. Tiesiog pirkdamas produktus parduotuvėje pasiimtų vieną ir panaudotų praktiškai.

    Klausykite: maišas tik vieną kartą prašėsi būti atstovaujamas. Ir jis buvo apgautas. O gal būtų buvęs apgautas, nes jis net nesusitiko su savo atstovu. Suplyšo bandydamas išlaikyti kilogramą kriaušių. Nepavyko.

    Juodas maišas, žalias maišas, geltonas maišas, raudonas maišas, baltas maišas? Jokio skirtumo, mat sulentašonkasiūtekturkamdaulekarpoparkitabirarsmulkadailaikyti spalva neminima. Tradicija, kad turintys panašią kilmę maišai turi tokias pačias spalvas - vadovaujamasi lygybės principu. Jis jiems nepadeda.

    Jei maišas medžiaginis, kokia nors linksmos sielos moteriškė būtinai į jo vidų susikrauna krūva jogurtų, o bandydama išsitraukti pamato, kad keli jogurtai susiliejo į vieną. Nesėkmė.

    Kaip galima pateisinti maišo gyvenimą? Galbūt 0. 000000001 pasaulio teršimo dalis? Vienas maišas, išmestas į jūrą: nieko? Maišų pilna jūra - maišų gyvenimo tikslas?

    Suskaičiuok, kiek savo kambaryje turi maišų. Turėtų nebūti keista, kad jei turi bent dešimt, tave reikia girti. Būtent tiek aš pastebėjau trumpai apsidaręs savo kambaryje.
   
    Geriausias eilėraštis maišui? Gal odė? Štai viena:

    „O maiše! Tave pakilęs vėjas nupūtė
    Jūron. Kur skrisi? Laikykis, nepaklysk
    Apsidaryk aplink
    Gal vėjo gūsis nedraskys?

    Kiek produktų liko tavyje?
    Tavo nykios rankenos-dvynukės
    Gali trūkti
    Jei tempti kas nros pradės.

    Tavo kely (tas vėjo gūsis..)
    Pagalbos dar prireikti gali
    O lipni juosta,
    Klijuok tu plyštantį maišelį... “

    Kaip paigias odė, nežinau, nes metraštininkas, vienintelis, kurį turėjo maišas, užrašė tik tiek. Galbūt pasakė: gana. Galbūt jis pats tebuvo maišas, suplyšo, laikydamas plunksną. Nesėkmė.


    Tarptautinei dienai be maišų, jei tokią kas nors sugalvos kada nors sau pasidaryti..
    2009 12 28