Ratilais

Į sniegą, į dangų
Juodą, aptemusį, saulės nematantį.
Į medį, į ugnį
Aistringą, bejėgį medį praryjančią.
Į vėją, į stiklą
Šuke savo esmę patyrusį.
Į žemę, į žmogų
Toj žemėj vietos neradusį.

Mesk savo akmenį,
Savo burtą, savo žodį
Už tuos, kurie guli
Bejėgiai ranką pajudint.
Mesk savo įtūžį,
Savo valią, savo tikslą,
Kad ratilas plistų,
Be užtvarų, laisvas.