rašyk.lt: Kūriniai / Jonė Pelekonytė / Neišduosiu

Aš tavęs niekada neišduosiu,
Tavo meile tikėsiu be galo,
Nors įsirėžė metai veiduose
Ir plaukai smilkiniuose pabalo.

Aš tavęs niekada nepamiršiu,
Nors tas laikas taip greitai praeina,
Tartum smėlis subyra tarp pirštų,
Nors ir moku nežmonišką kainą

Vien už tai, kad drįstu tap mylėti
Ir pilkoj kasdienybėj vis laukiu,
Kol išaus vėl gegužis saulėtas
Ir pavasariu juoksis palaukė.

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-28 14:17

vilnelė vėl

kuolas, nes klišė ant klišės po kliše.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-27 22:32

Chlopotenko

įdomiai ketvirtoji pirmosios strofos eilutė prigulė... toks atsietumas totalus... net nežinau.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-27 16:38

25 kadro nėra

blogas jūsų kirčiavimas trikdo kūrinio ritmiką.(pvz : veiduosè; smilkiniuosè; palaukė̃ (riestinis ant ė))

kas dar blogai: meilė be galo - čia kaip suprasti - tiesiogiai? (suprantu ką reiškia galas, bet meilė be galo - ne tik socialinė utopija bet ir nudrožtukas meninėje kalboje)

smėlis byrantis tarp pirštų; metai veiduose; pilka kasdienybė - taipogi nudrožtukai

išauš vėl gegužis (ar turėjote omeny šauti?)

kas gerai: struktūra, mintys neišsibėgiojusios, nuo pradžios lig pabaigos sklandu. Beigi jausmo tikrai netrūksta (na gal dėl to, kad paprasčiausiu būdu jis pateiktas)

2

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-27 12:38

Aldona Jasienė

Na taip, jausmų lengvai neužgesinsi...
Tik tą kainą laikui bėgant reikėtų mažinti, transformuoti į švelnius prisiminimus ir aiškų suvokimą. To ir linkiu.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas