Nors trumpam

Užmik.
Padėjęs galvą man ant kelių,
įkvėpęs rudenio gaivos...
Užmik
kietai - koks gali būti vėjas,
kai bėgame nuo šiandienos.
Užmik.
Su šypsena veide ilsėkis,
paslėpęs žvilgsnį nuo šviesos.
Užmik
tarytum aš tau būčiau sniegas,
iškritęs spalio pabaigoj.
Miegok.
Kaip naktį miega pievoj žvaigždės,
kaip miega sąžinė švari.
Miegok,
padėjęs galvą man ant kelių,
sapnuok, kad tu - ne su manim...