Tarp marmurinių sienų

Užgožtas idėjų, apleistas minčių
Sau vietos pasauly surast negaliu.
Pabėgt nuo tikrovės ir leistis laiku
Tik tiek aš tenoriu, deja, negaliu...

Kaip žaibas-gyvybė, o juokas-mirtis,
Taip mano pasaulis klaidus it naktis.
Ištrūkti iš pančių, pabėgt nuo kančių
Seniai jau to trokštu, deja, negaliu...

O akys ledinės ir žvilgsnis nuožmus
Kas dieną, kas naktį seks mano žingsnius.
Likimas ne mano, dabar jis kitų
Atleiski, viltie, deja, negaliu...