Pabėgusi vaikystė

Vaikystės garvežys vis nepailsdamas riedėjo,
O aš jo nemokėjau sustabdyt...
Berods tiktai rankutę vaikišką ištiest reikėjo,
Ir būčiau spėjusi tą traukinį pavyt...

Gal tik gėlytę nusiskinti man derėjo
Ir prisisegti prie gležnų plaukų...
Bet laikas vis į priekį ėjo,
Nespėjau aš pavyt vaikystės valandų...

Aš daug svajojau, gal ir tu svajojai,
Kaip būtų gera dar pabūt vaiku...
Bet būdamas mažu tu nežinojai,
Kad viskuo džiaugtis gali būti per vėlu...

Dabar, kai didelė aš jau tapau,
Man noris į vaikystę vis sugrįžti...
Dar noriu prisimint, kaip aš ramunę plaukuose slėpiau,
O ta gėlytė dar nespėjusi pražysti...

Dar noriu vaikiška širdim plazdenti,
Dar noriu džiaugtis viskuo, kas gražu,
Bet nebegaliu vaikystėje gyventi,
Juk tam per didelė esu...