Sugrįžimas

Mojuoja pakelėj
            pajuodę medžiai.
Suguręs sniegas –
            vien išpurvinti vaizdai.

Ir mintys plaukia lyg pilki sapnų laivai
Su druskos ir bežodžio skausmo kroviniu.

Atodrėkio lašai
            nutiesia stiklo kelią
Ir skverbiasi į žiemą
            atkakliu kapsėjimu.

Praskriejęs džiaugsmo gūsis virto svetimu,
Tik širdgėla – ir ta bespalvė – velkas iš paskos.

Atklydęs vėjas
            blaško drėgnas sutemas –
Pravirkdo langą,
            plakasi apie ratus.

Žinojimas tiesos suskyla į melodijos garsus,
Į pažadus priimti tai, kas duota,
            ir negeisti to, ko neįmanoma...