Negimusiems vaikeliams

Turėjai jaust
Kaip ašaros nurieda
Nuo taip šilto skruosto,
Pirmąkart suklykus
Ir paskelbus, kad gimei.

Turėjai jausti
Švelnų motulės bluostą.
Būt vedamas už rankos
Į platųjį pasaulį akylai.

Ir tos mažutės rankos
Liest turėjo baltą žiedą,
Kurį Dievulis
Siuntė nuoširdžiai.

Dabar, lyg angelėlis, braidai
Po sidabrinį dangų giedrą
Ir tylomis verki,
Kad nenušvito saulė geltonai.