Paleiski mano sielą

Paleiski, demone, tu mano sielą,
Tegu laisva paukšte ji skris.
Aš pavargau vis atsimušt į melo sieną
Ir laukt,  ir laukt kol kas pakis.

Te orgijų nakty jinai prarija tavo sėklą.
Ryre pakirdę, vėl laukite kitos nakties.
Paleiski, demone, tu mano sielą...
Myliu ir nekenčiu tavęs, išties.

Nereikia žiedo man ant piršto,
Nesurakink manęs auksine grandine.
Tu gi žinai: su kiekviena naktim aš mirštu,
Su kiekviena aušra vėl atbundu gyvent.